skubinas

skùbinas, -à adj. (3^b) DŽ, NdŽ, KŽ; L, Rtr 1. greitai, skubiai darytinas, neatidėliotinas: Skùbinas darymas alaus J. Reikalas yra be galo didis, gyvas, skubinas J.Jabl. Visus skùbinus darbus jau priveikėm Grž. Žmogui prireikė skubinos pagalbos rš. Labai sutrukdžiau aš tave skubinojoj tavo kelionėj, į sutartą laiką atvykti pavėlavęs HI. ^ Velnio šūdas iš skùbino darbo Šts.

skubinaĩ adv. DŽ: Geidė skubinai namon sugrįžti I. Jis turi skubinaĩ parvažiuoti Šll. Rugiai birsta, reikia skubinai pjauti Žem.

2. N, [K] sparčiai ką darantis, skubantis ką daryti: Neskùbinas žmogus visur pavėluo[ja] Šts. Aš nesu skubinas ten važiuoti Šts. Ka tu toks skùbinas, kas tau taip dega? Vkš. Bėga skùbinas Ds. Tu, motyn, būk prie ligonio, o tu, Juozai, greitesnis, bėk skubinas Žem.

skubinaĩ adv. Klk, Kv: Skubinaĩ numetė anglį, kad neužsidegtum J. Skubinaĩ rašau laišką, kad nelauktumei Krš. Skubinai audžia Škn. Vyrai, an pietų! Skubinaĩ, greitai! KlvrŽ. Išvedė arklį į antrą pusę i vėl skubinaĩ pakinkė Als. Dėde, atsek kelnes – tik skubinaĩ Slnt. Bėk, Stasiau, skubinaĩ – darbo tiek ir tiek! Sv. Skubinai išėjo laukan, sėdo ant žirgo ir išjojo Lkš. Ištardama pusbalsiai kiekvieną žodį, rašė ji skubinai Pč. Greitai atsikėlė ir skubinai skubinai pradėjo vėl bristi per sniegą J.Bil. Skubiniáusiai bobos apsako visas naujynas Pvn. Praaušus skubiniáusiai bėga to vaikelio (ps.) Rd. Pasidėjus pakulinį, skubinai šieną par dieną grėbus lig sutemai LMD(Sln). Skubinai išpjaukiat iš senojo aulio kelis korius, kuriūse yra didžių ir mažų perų su kiaušeliais S.Dauk. Neskubinai, nepultinai I.

3. Kal, Pln greitai, smarkiai vykstantis: Aš esu skubinõs kalbos (greitakalbis), kitas nesupranta Grg. Skubinasis traukinys M.Unt. Akrūtas skubinas B. Gražusis metų laikas grįžo atgal skubinais žingsniais rš.

skubinaĩ adv.: Jin kalba kai poterius, skubinaĩ Rd. Gandai pasauly plinta skubinai rš.